Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Prieš 400 metų buvo pirmąkart buvo išleistas garsiausias Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus lotyniškos poezijos rinkinys Lyricorum libri tres (1625 m.), dėl to 2025-ieji metai Lietuvoje paskelbti Baroko literatūros metais. Abiejų Tautų Respublikos neolotyniškasis jėzuitų poetas Sarbievijus buvo vadinamas krikščioniškuoju arba sarmatiškuoju Horacijumi. Jo teorinės mintys apie poeziją ir retoriką tebėra vertinamos ir įkvėpia vis naujus Baroko literatūros ir autorių tyrimus, tad šis jubiliejus suteikia galimybę patyrinėti Baroko literatūrinės kultūros mastą ir įvairovę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė didelio susidomėjimo tiek akademiniame pasaulyje, tiek populiariojoje kultūroje. Šia proga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kuri vyks 2025 m. rugsėjo 25–27 d. barokiniame Vilniuje.
Daugiadisciplininės konferencijos tikslas – paskatinti diskusiją apie „ilgojo XVII a.“ (nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. vidurio) literatūrinę kultūrą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis istorinis laikotarpis, susijęs su dramatiškais pokyčiais ir visuotine kultūros krize, dažnai apibūdinamas prieštaringai, nuolatinėje įtampoje tarp proto ir jausmų, griežtos struktūros ir aistrų bei pan. Atsižvelgdami į šį prieštaravimą, kviečiame nagrinėti Baroko literatūrą ir jos raišką per dinamiškos proto (ratio), emocijų (affectus) ir jausmų (sensus) sąveikos prizmę, kurią galima įžvelgti įvairiuose šio laikotarpio žanruose ir vėlesnėje jų recepcijoje, išlaikančioje barokinę dvasią.
Kviestiniai pranešėjai
Ona Dilytė-Čiurinskienė
Vyr. mokslo darbuotoja, LLTI
Prof. Stephen Harrison
Oksfordo universiteto profesorius
Eleonora Terleckienė
Fighting Zoilus: Envy and the Author in Baroque Literary Culture
Eleonora Terleckienė
Vilnius University
Fighting Zoilus: Envy and the Author in Baroque Literary Culture
The figure of Zoilus as an angry, unjust, and incompetent critic was popularized by the Roman poet Martial’s epigrams. Short poems titled ad Zoilum or in Zoilum were often added to books as supplementary texts and were regarded as part of the Renaissance tradition, following a common structure and recurring epithets. Epigrams addressing Zoilus in books published in the Grand Duchy of Lithuania are comparatively rare; however, their appearance may be considered even more significant. I argue that in seventeenth-century publications, epigrams dedicated to Zoilus and placed alongside the main text allow us to grasp the tension between the author and his real or implicit critic. Concentrating on a few examples – namely Kazimierz Stanisław Olewnicki Witakowski’s Flight of Stetkiewicz’s Arrow (Lot strzały Stetkiewiczowskiey, 1676, Vilna) and Mateusz Ignacy Kuligowski’s Laughing Democritus, or the Laughter of the Christian Democritus from This World, Divided into Three Stages of Human Life (Demokryt Smieszny, albo Smiech Demokryta Chrzescianskiego z tego świata na trzy częśći życia ludzkiego wieku rozdzielony, 1699, Vilna) – I will show how these paratextual elements function in the books in question. In addition, I will discuss an example from the manuscript tradition: the poem Relation on the Entry and Exit of Samogitia from Swedish Rule (Relatia Zmudzkiego weyscia y wyiscia ze Szwedzkiey Opieki, 1657) by Mikołaj Kazimierz Szemiot. I argue that, if we take into account the address to Zoilus, the whole poetic text can be interpreted as a response to envious criticism. The purpose of my paper is to show how the tradition of Latin Antiquity was adapted to the time and needs of Baroque literary culture.
